Правила выдачи поддерживаемых государством кредитов на приобретение жилья в Вильнюсе

Dėl valstybės remiamų kreditų būstui įsigyti

Valstybės remiami būsto kreditai bus teikiami tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu patvirtins šių kreditų limitus pagal konkurso būdu atrinktus kredituojančius bankus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei išleidus nutarimą dėl kredito limitų paskirstymo šiame straipsnyje pateiksime operatyvią informaciją dėl teisės ir galimybės pasinaudoti valstybės remiamu būsto kreditu ir nurodysime bankus, kurie juos teiks.

Informaciją dėl naudojimosi valstybės remiamais būsto kreditais 2009 metais paliekame susipažinimui su kreditavimo tvarka ir sąlygomis.

---

Finansų  ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1K-189 patvirtinti 2009 metų Valstybės remiamų kreditų būstui įsigyti limitai bankams pagal savivaldybes. 

Valstybės remiamus būsto kreditus 2009 metais teikia šie bankai: AB SEB bankas, AB „Swedbank“ ir AB bankas SNORAS. Šie bankai įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir atrinkti Finansų ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Finansų ministerija su šiais bankais yra sudariusi kreditų teikimo tvarkos sutartis. Valstybės remiamų kreditų teikimo tvarka yra patvirtinta LRV 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1162 „Dėl valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašas patvirtintas LRV 2003 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 670. 
 
Asmenys (šeimos), pageidaujantys ir turintys teisę pasinaudoti valstybės remiamais kreditais, deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, pateikia Savivaldybei nustatytos formos prašymą, nurodant banką, per kurį bus forminamas kreditas. Kartu su prašymu užpildoma metinių pajamų ir turto deklaracija prieš valstybės paramos būstui įsigyti suteikimo metus ir pateikiami dokumentai (arba notariškai patvirtintos kopijos), patvirtinantys teisę į valstybės paramą įsigyjant būstą. Savivaldybė turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išduoti jam pažymą, patvirtinančią kredito gavėjo teisę į valstybės paramą būstui įsigyti arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti tokią pažymą. Ši pažyma, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo pateikiama būsto kreditą suteikiančiam bankui kartu su būsto kredito paraiška. 
 
Nustatytos formos prašymą, metinių pajamų ir turto deklaracijos pildymo formą galite gauti Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3, 17 darbo vieta). Prašymo formoje yra nurodyti reikalingi pateikti dokumentai. Išsamesnė informacija teikiama telefonu (85) 211 2724. 
 
Valstybė asmenims (šeimoms), turinčioms teisę į valstybės remiamą kreditą, teikia paramą, mokant subsidijas (10 arba 20 procentų) būsto kredito daliai apmokėti. Jeigu valstybės remiami būsto kreditai draudžiami UAB „Būsto paskolų draudimas“, už šių kreditų gavėjus, apmokama 50 procentų draudimo įmokos.  
 
Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie yra:

1. buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 proc. darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 proc. darbingumo) arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 proc. darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 proc. darbingumo) arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;
2. jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos.

 

Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, jis turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal kredito gavėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos, pateikus rašytinį prašymą ir atitinkamus dokumentus. 
 
Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo valstybės remiamo būsto kredito suteikimo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.  
 
Lengvata pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą taikoma asmenims (šeimoms), pasinaudojusiems kreditais būstui įsigyti, nepriklausomai nuo to ar turi teisę į valstybės paramą būstui įsigyti. Ši parama numatoma teikti didinant gyventojo neapmokestinamų pajamų dydį suma, kuri sumokama bankams ar kitoms kredito įstaigoms palūkanų dengimui už suteiktą kreditą būstui įsigyti.  
 
Valstybės remiamiems kreditams gauti būstui įsigyti, Savivaldybėje nei eilių, nei sąrašų nesudaroma. 
 
Teisę į valstybės remiamą būsto kreditą turi asmenys (šeimos), kurių vienų metų grynosios metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus neviršyja šių dydžių:

• asmens (be šeimos) atveju - 27500 Lt pajamų ir 40300 Lt turto;
• 2 ar 3 asmenų šeimai - 38500 Lt pajamų ir 81900 Lt turto;
• 4 ar 5 asmenų šeimai – 46200 Lt pajamų ir 109200 Lt turto;
• 6 ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui 7920 litų ir turtas vienam asmeniui 26000 litų ir, jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1. neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2. turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui) yra mažesnis kaip 14 kv. m, arba turimas būstas, neatsižvelgiant jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3. Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4. turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 proc. darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–75 proc. darbingumo) arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 proc. darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 proc. darbingumo) arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

 
Valstybės remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:

• 180 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
• 300 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
• 120 tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų, nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.