Денежная помощь людям с низкими доходами

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

Naujausia versija čia!

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

• socialinė pašalpa;
• būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.

 

Kas yra laikoma šeima?

Šeima - sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys, neįregistravę santuokos, pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.

Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai).

Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį neįskaitomi.

 

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo - vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs asmuo, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

 

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

1.     šeimos nariai/asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t.y. deklaruoja savo gyvenamąją vietą);

2.     nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

3.     pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (šiuo metu 350 Lt) (toliau - VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;

4.     kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

• vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės nustatytos Darbo kodekse, arba dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekse nustatytais atvejais arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• nedirba, nes:
• mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai;
• yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45-55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;
• yra bedarbiai ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, arba yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, arba mokymosi laikotarpiu - mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus;
• slaugo: vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje; šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;
• ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;
• yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
• teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;

 

 

Teisę į socialinę pašalpą taip pat turi asmenys, kurie yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo:

- baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai;

- netekę 45-55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai);

- asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus;

- motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metams;

- asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo) terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus;

- asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;

- iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;

• motina (tėvas) arba globėja(-as) namuose augina:

- nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;

- bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų;

- pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

• motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
• vaikai nuo 16 iki 18 metų:

- dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų);

- mokosi;

- yra neįgalūs;

- yra įsiregistravę darbo biržoje;

- nėštumo metu.

 

Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos:

auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:

• sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui išlaikymą;
• tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (-ai).

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau - kompensacijos)?

 

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1.     šeimos/asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2.     įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;

3.     kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų (žr. skyrelį „Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?").

4.     Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų/asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų/asmenų.

 

 

 

 

 

 

Koks socialinės pašalpos dydis?

 

Socialinė pašalpa šeimai/asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai/asmeniui ir vidutinių šeimos/asmens pajamų per mėnesį.

 

Pavyzdys:

Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas:

 

((šeimos narių skaičius x VRP šeimai/asmeniui) - šeimos vidutinės pajamos) x 0,9 = socialinės pašalpos dydis per mėn.

• jei vienas gyvenantis asmuo neturi jokių pajamų, socialinė pašalpa jam apskaičiuojama:

(1 žm. x 350 Lt - 0 Lt)x 0,9 = 315 Lt per mėn.

• jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai, t.y. du suaugę ir trys vaikai (2, 6 ir 12 metų), vidutinės šeimos pajamos per mėnesį - 957 Lt (darbo užmokestis -710 Lt, išmoka vaikui iki 3 metų - 143 Lt, kitiems 2 vaikams po 52 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad, apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį, išmokos vaikams nėra įskaitomos į šeimos pajamas, socialinė pašalpa šiai šeimai apskaičiuojama:

((5 žm. x 350 Lt) - 710 Lt)x0,9 = 936 Lt per mėn.

 

Koks kompensacijų dydis?

 

Šeimai/asmeniui kompensuojama:

• išlaidų už būsto naudingojo ploto, atsižvelgiant į nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio;
• išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos/asmens pajamų;
• išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui , bet ne didesnį už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos/asmens pajamų.

 

1 Pavyzdys:

 

Vienas gyvenantis, įsiregistravęs darbo biržoje asmuo, neturintis kitų pajamų, gauna 315 Lt socialinę pašalpą (350 Lt x 0,9 =315Lt).

 

Asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą 36 m² būste

Asmens pajamos per vieną mėnesį - 315 Lt.

Normatyvai, kurie taikomi asmeniui, kompensacijoms apskaičiuoti:

38 m²  - būsto naudingojo ploto normatyvas;

1,5 m³  - karšto vandens;

2   m³ - šalto vandens ir nuotekų;

 

Kai būsto 1 m² šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiam asmeniui reikėtų mokėti:

36 m² x 6,3 Lt/ m² = 226,8 Lt.

 

Kompensacijų apskaičiavimas:

 

• Už būsto šildymą: Neturinčiam kitų pajamų ir gaunančiam tik socialinę pašalpą asmeniui kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (226,8 Lt), nes jo pajamos (315 Lt) yra mažesnės už VRP vienam asmeniui (350 Lt).
• Už karštą vandenį: 5 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,05 = 15,75 Lt. Todėl už 1,5 m³ jam tektų mokėti 15,75 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
• Už šaltą vandenį: 2 proc. asmens pajamų sudaro 315 Lt x 0,02 = 6,3 Lt. Todėl už 2 m³ šalto vandens teks mokėti 6,3 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

 

 

 

2 Pavyzdys:

 

4 asmenų šeima, kurios dirbantis tėvas gauna minimalią mėnesinę algą, nedirbanti motina augina du ikimokyklinio amžiaus vaikus.

 

Šeima deklaruoja gyvenamąją vietą 74 m²  būste;

Šeimos pajamos per vieną mėnesį - 668,48 Lt.

Normatyvai, kurie taikomi šeimai, kompensacijoms apskaičiuoti:

74 m²  (38 m² vienam asmeniui + po 12 m² kiekvienam kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;

6 m³  - karšto vandens;

8 m³ - šalto vandens ir nuotekų;

 

Kai būsto 1 m² šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti:

74 m² x 6,3 Lt/m² = 466,2 Lt

Kompensacijų apskaičiavimas:

 

• Už būsto šildymą: Šeimai kompensuojamos visos išlaidos už būsto šildymą (466,2 Lt), nes jos pajamos (668,48 Lt) per mėnesį yra mažesnės už VRP šeimai dydį (350 Lt x 4 žm. = 1400 Lt).
• Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,05 = 33,42 Lt. Todėl už 6 m³ karšto vandens šeimai teks mokėti 33,42 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
• Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 668,48 Lt x 0,02 = 13,37Lt. Todėl už 8 m³ šalto vandens teks mokėti 13,37 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

 

3 Pavyzdys:

 

2 pensininkų šeima, kai kiekvienas iš jų gauna valstybinio socialinio draudimo bazinę pensiją (po 360 Lt).

 

Šeima deklaruoja gyvenamąją vietą - 50 m²  būste;

Šeimos pajamos per mėnesį - 720 Lt.

Normatyvai, kurie taikomi šeimai, kompensacijoms apskaičiuoti:

50 m² (38 m² vienam asmeniui + 12 m² kitam šeimos nariui) - būsto naudingojo ploto normatyvas;

3 m³  - karšto vandens;

4 m³ - šalto vandens ir nuotekų;

 

Kai būsto 1 m² šildymo kaina lygi 6,3 Lt, už būsto šildymą šiai šeimai reikėtų mokėti:

50 m² x 6,3 Lt/m² = 315 Lt

Kompensacijų apskaičiavimas:

 

• Už būsto šildymą: 20 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai sudaro ((720 Lt - (350 Lt x 2 žm.)) x 0,20 = 4 Lt. Šią sumą šeima už būsto šildymą turės mokėti pati. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis - 315 Lt - 4 Lt = 311 Lt bus kompensuojama.
• Už karštą vandenį: 5 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,05 = 36 Lt. Todėl už 3 m³ karšto vandens šeimai tektų mokėti 36 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.
• Už šaltą vandenį: 2 proc. šeimos pajamų sudaro 720 Lt x 0,02 = 14,4 Lt. Todėl už 4 m³ šalto vandens teks mokėti 14,4 Lt, o likusi mokesčio dalis bus kompensuojama.

 

Kokius dokumentus reikia pateikti?

 

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:

1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;

2. Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);

3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.

 

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

 

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas-paraiška, pirmos dienos, jei dėl šios pašalpos kreipiamasi pirmą kartą ir kreipimosi metu šeimos nariai/asmuo turi teisę į šią pašalpą.

 Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima/asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, šeimos nariai/asmuo turėjo teisę jas gauti.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima/asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.

 

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

 

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos/asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:

• su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, besimokančių dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusios pajamos, ir autorinis atlyginimas;
• pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą;
• individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
• dividendai, palūkanos;
• individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;
• pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);
• kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams, išmoką vaikui, socialinę stipendiją, pagalbos pinigus;
• išeitinės išmokos;
• ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
• labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP dydžius;
• gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos;
• užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
• turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
• kitos faktiškai gaunamos pajamos.

 

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).

Skiriant šeimai/asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos/asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.

 

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

• būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių/asmeniui - 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui - 12 kvadratinių metrų.
• karšto vandens - 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui/asmeniui per mėnesį.
• šalto vandens ir nuotekų - 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui/asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui/asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

 

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

 

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių/asmens nuosavybės teise turimas turtas:

• statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio pastatai), nebaigti statyti statiniai;
• privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;
• žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė, įskaitant užimtą vandens telkinių);
• gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų;
• akcijos, obligacijos, vekseliai, vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
• meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
• piniginės lėšos, turimos bankuose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
• paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti);
• kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų;
• valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

Į šeimos/asmens turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

 

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

 

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje. Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

 

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

 

Turto vertės normatyvas šeimai/asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai/asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui/asmeniui (15750 Lt), 30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (10500 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų (5250 Lt).

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia „Valstybės žiniose").

 

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

 

Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių/asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.

Žemės sklypo normatyvai šeimai/asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

• namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai;
• žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose - 6 arai, miesteliuose ir kaimuose - 25 arai;
• didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto - 3,5 hektaro.

 

Pavyzdys:

 

2 asmenų šeima gyvena daugiabučiame name Vilniuje.

 

Šios šeimos turto vertės normatyvas apskaičiuojamas taip:

1.     Normatyvinis būsto plotas sudaro: 60 m² +15 m² = 75 m²

2.     Būsto vertės normatyvas gaunamas normatyvinį būsto plotą padauginus iš vidutinės būsto kainos Vilniuje: 75 m² x 3188 Lt/ m² = 239 100 Lt.

3.     Kadangi šeimai, neturinčiai žemės sklypo, taikomas žemės sklypo normatyvas, šiai šeimai, gyvenančiai mieste, jis sudaro: 6a x 14890 Lt/a= 89 340 Lt.

4.     Nekilnojamo turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant būsto ir žemės sklypo vertės normatyvą: 239 100 Lt + 89 340 Lt = 328 440 Lt.

5.     Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų normatyvas šiai šeimai sudaro: 45x350 Lt + 30x350 Lt =26250 Lt

6.     Turto vertės normatyvas gaunamas sumuojant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės normatyvus: 328 440 Lt + 26250 Lt = 354 690 Lt

Jei šeimos turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

 

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

 

Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:

1.     skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už VRP šeimai/asmeniui, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys/asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;

2.     skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį, atitinka nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;

3.     skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatytas, būsto ploto normatyvą;

4.     skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.

 

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme Nr. IX-1675 (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakyme Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčios šeimos ir vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 69-2810);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. lapkričio 13 d. įsakyme Nr. D1-681/A1-641 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin.., 2009, Nr. 137-6043);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 81-2986; 2006, Nr. 111-4236; 2007, Nr. 69-2759; 2008, Nr. 77-3046; Nr. 89-3578; 2009, Nr. 159-7268).

Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?

 

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus specialistus pagal deklaruotą gyvenamąją vietą (žiūrėti sąrašą).

Asmenų aptarnavimas vyksta pagal išankstinio registravimosi tvarką.

Išsamesnė informacija teikiama ir registracija vyksta deklaruotos vietos seniūnijose.

 

ANTAKALNIS, PANERIAI (Kauno g. 3/26, 208 kab.)	240 6332	NAUJOJI VILNIA (Pergalės g. 8, 3 kab.)	231 0528 233 7870
GRIGIŠKĖS (Vilniaus g. 6, Grigiškės)	243 2291	PAŠILAIČIAI (Žemynos g. 1, 9 kab.)	247 4131
ŠEŠKINĖ (Šeškinės g. 28)	241 9301	ŠNIPIŠKĖS, VERKIAI (Lvovo g. 9, 1 kab.)	272 2937
KAROLINIŠKĖS (L. Asanavičiūtės g. 20/2)	216 8364	VIRŠULIŠKĖS, PILAITĖ, JUSTINIŠKĖS (Viršuliškių g. 53, 1 kab.)	241 3896 241 2567
LAZDYNAI (Erfurto g. 29)	244 0029	ŽIRMŪNAI (Žirmūnų g. 143, 114 kab.)	276 0841
SENAMIESTIS, VILKPĖDĖ (Kauno g. 3/26, 209 kab.)	233 4031	ŽVĖRYNAS (S. Moniuškos g. 27)	260 7791
FABIJONIŠKĖS (S. Stanevičiaus g. 24, 26 kab.)	247 0413	RASOS, NAUJAMIESTIS (Kauno g. 3/26, 210 kab.)	235 4049
NAUJININKAI (Kauno g. 3/26, 211 kab.)	231 0879

 

 

Asmenų aptarnavimo laikas:

 

 

Pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 7.30 - 16.30 val.

Penktadieniais 7.30 - 11.30 val.

Pietų pertrauka 11.30 - 12.15 val.

 

Pastaba: prieššventinėmis dienomis dirbame 1 val. trumpiau.