Если нарушены права пациента

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) yra ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Komisijos veiklą:

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Valstybės Žinios, 1996, Nr. 102-2317; Valstybės Žinios, 2004, Nr. 115-4284);
Komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 22-678);

Komisijos darbo reglamentas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu V-76 (Valstybės Žinios, 2006, Nr. 16-565),

Šie teisės aktai yra paskelbti oficialiame leidinyje Valstybės Žinios. Su jais taip pat galima susipažinti teisės aktų paieškos bazėse (interneto svetainėse): www.lrs.lt arba www.litlex.lt
Komisiją ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sudaro Sveikatos apsaugos ministerija.
Šiuo metu veikianti Komisija yra sudaryta 2008 m. gruodžio 2 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1174.

Komisijos sudėtis:

Vytautas Šveikauskas – Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas);
Arūnas Žobakas – Lietuvos sergančiųjų epilepsija ir jų globėjų draugijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas);
Arminas Bartkaitis – Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Donorystė“ prezidentas;
Jonas Kairys – sveikatos priežiūros įstaigų deleguotas atstovas;
Nerijus Mikelionis – sveikatos priežiūros įstaigų deleguotas atstovas;
Danguolė Milkevičiūtė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyr. specialistė.
Genovaitė Paulauskienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr. specialistė.

Ką svarbu žinoti kreipiantis į Komisiją?

Komisijos kompetencija

Svarbu pažymėti, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus kylančius iš civilinės atsakomybės santykių.
Vadovaujantis Komisijos darbo reglamentu, Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d.

Komisija nagrinėja tik tuos pareiškimus, prie kurių yra pridėtas sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymas raštu dėl pareiškime iškeltų žalos atlyginimo reikalavimų.

Tai reiškia, kad pacientas, manantis, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą su pareiškimu (prašymu), kuriame turi būti išdėstyti žalos atlyginimo reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigai. Gavęs sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą, kuriame nurodoma, jog įstaiga nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais bei atsisako atlyginti žalą, asmuo įgyja dokumentą, įrodantį ginčą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos.
Apibendrinant pasakytina, kad prie pareiškimo būtina pridėti aukščiau minėto sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymo kopiją, nes būtent šis atsakymas įrodo ginčo buvimą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos.

Ką nurodyti pareiškime Komisijai?
Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįtvirtina reikalavimų pareiškimui (skundui, prašymui). Vis dėlto reikia pabrėžti, kad pareiškimas turėtų būti kuo informatyvesnis.
Pareiškime būtina nurodyti:

įstaigą, kurios teiktos sveikatos priežiūros paslaugos skundžiamos;

laikotarpį, kuomet buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos;

sveikatos priežiūros specialistų veiksmus (neveikimą), kurie, pareiškėjo manymu, buvo atlikti netinkamai.
Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, siekiantis žalos atlyginimo.

Pacientas (jo atstovas), reikšdamas reikalavimą medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi nurodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį.

žalos dydį, išreikštą pinigais. Komisija nustato turtinės ir neturtinės žalos dydį pagal paciento pareiškimą, todėl pareiškime būtina nurodyti kokio dydžio žalą asmuo patyrė. Kalbant apie turtinę žalą, reikia pažymėti, kad ji turi būti pagrįsta prie pareiškimo pridėtais dokumentais (sąskaitos-faktūros, kasos aparato kvitai ir kt.). Neturtinė žala taip pat turi būti išreikšta pinigais bei jos dydis nurodytas pareiškime.
Dokumentai, kurie gali būti pateikiami Komisijai

Kaip jau minėta anksčiau, prie pareiškimo Komisijai turi būti pridėtas sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymas (jo kopija) dėl pareiškime iškeltų žalos atlyginimo reikalavimų.
Prie pareiškimo taip pat gali būti pridedami ir kiti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindžia pareiškime išdėstytas aplinkybes bei įrodinėją patirtą žalą. Tai gali būti: medicininių dokumentų kopijos, Valstybinės medicininės audito inspekcijos priimtų sprendimų ir kokybės kontrolės ataskaitų kopijos; žalą pagrindžiantys dokumentai ar jų kopijos; dokumentai, įrodantys teisę į žalos atlyginimą (ar jų kopijos); giminystės ryšius įrodančių dokumentų kopijos ir kt.

Teisė į žalos atlyginimą
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 str. 2 dalyje nurodoma, kad žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pacientui mirus, žala atlyginama mirusiojo paciento išlaikomiems ar turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą Įstatyme nurodytiems asmenims, todėl prie pareiškimo turi būti pridėti atitinkami dokumentai.

Atstovavimas komisijoje
Nustatytos žalos dydį Komisija nustato pagal paciento (jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimą.
Svarbus yra Įstatymo 3 straipsnis, kuriame apibrėžiama paciento atstovo sąvoka – Paciento atstovas – atstovas pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) ar atstovas pagal pavedimą. Atstovą pagal pavedimą pasirenka pacientas. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant pasakytina, kad tais atvejais, kai į Komisija kreipiasi paciento atstovas, prie pareiškimo turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys atstovo teisę atstovauti pacientą.

Kilus klausimams, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Komisijos pirmininką Vytautą Šveikauską telefonu (8 5) 266 1495 ar el. paštu vytautas.sveikauskas@sam.lt arba į Komisijos sekretoriato vadovą Aleksandrą Naujūną telefonu (8 5) 260 4717 ar el. paštu aleksandras.naujunas@sam.lt