Строительно-технический регламент: Классификация зданий и сооружений по назначению

Galioja nuo 2009-04-01

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289
(Žin., 2003, Nr. 58-2611)

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 1.01.09:2003
STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams).
2. Projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, remontuojamiems bei naudojamiems statiniams saugomose teritorijose gali būti nustatyti reikalavimai statinių architektūrai, konstrukcijoms, užstatymo plotui bei kitiems sprendiniams veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose dokumentuose [4.12].
3. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

II. NUORODOS

4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.1. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74- 2262);
4.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
4.3. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);
4.4. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32- 852; 2002, Nr. 123-5507);
4.5. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44- 1076; 2002, Nr. 101-4492);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (Žin., 2004, Nr. 72-2489);
4.7. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964);
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626);
4.10. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
4.11. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245);
4.12. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);
4.121. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą (Žin., 2004, Nr. 69-2382);
4.13. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr. 41-1539);
4.14. Elektros tinklų kodeksą (Žin., 2002, Nr. 3-88);
4.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 4-40);
4.16. statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" (Žin., 1999, Nr. 84-2507);
4.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 "Dėl šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 30-945);
4.18. statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
4.19. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (Žin., 2003, Nr. 18-790);
4.20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūko ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331 "Dėl Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2008, Nr. 85-3397);
4.21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 105-2393).

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Reglamente vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžtis, pateiktas Statybos įstatyme [4.2] ir kituose teisės aktuose. Žemiau pateikiamos tiesiogiai su šiuo Reglamentu susijusios sąvokos ir jų apibrėžtys:
5.1. automobilių saugykla - atvira, aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamosios paskirties pastate (name) ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės įvairių tipų automobiliams, motociklams ir kt. laikinai ar nuolat saugoti.
Automobilių saugykla gali būti projektuojama kaip garažas. Šiuo atveju garažas projektuojamas tik vienai paskirčiai - įvairių tipų automobiliams, traktoriams, motociklams ir kitoms transporto priemonėms laikinai ar nuolat saugoti;
5.2. elingas - laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens, laikyti ir remontuoti skirtas vieno aukšto be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) statinys vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje [4.21], konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos;
5.3. energetikos pastatai - įvairių tipų elektrinių, katilinių, transformatorių pastočių, skirstyklų, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui ir pan.;
5.4. estakada - inžinerinis statinys per daubą, griovą, slėnį, virš gatvių, aikščių ar pastatų, pakeičiantis kelio (gatvės) pylimą (tarp jų lieptai);
5.5. garažas - patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti.
Garažo pastate transporto priemonių saugojimo vietos gali būti suskirstytos atitvaromis į atskiras garažų patalpas, turinčias arba neturinčias tiesioginį išvažiavimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpą. Garažas, esantis namų valdoje, yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas (žr. 8.17 p.);
5.6. ferma - žemės ūkio verslo pastatas arba grupė pastatų, skirtų gyvuliams (paukščiams) laikyti (auginti), su pagalbiniais pastatais ir teritorija;
5.7. frontonas - trikampė, pusapvalė ar kitokios formos viršutinė pastato dalis, kuri iš šonų ribojasi su stogo šlaitais, apačioje - su karnizu. Frontono viduryje yra plokštuma, lygi arba papuošta skulptūromis;
5.8. krantinė - nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti [4.11];
5.9. lynų kelias - susisiekimo komunikacija, skirta keleiviams ar kroviniams vežti vežtuvais arba vilktuvais, kuriuos laiko arba tempia vienas ar daugiau lynų (funikulieriai, vilktuvai, pakabinamieji lynų keliai ir pan.);
5.10. magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai - aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų eksporto, importo terminalus bei saugyklas [4.7];
5.11. statinio priklausiniai - savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams [4.1];
5.12. reabilitacijos centras - apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kur teikiamos sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo ir kitos reabilitacijos paslaugos, tam tikslui naudojant rekreacinius išteklius [4.4];
5.13. sanatorija - apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kuriame taip pat teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, reabilitacinės, fizinės kultūros, dietinio maitinimo ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius [4.4];
5.14. statinio naudojimo paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;
5.15. sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais);
5.16. sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys [4.15];
5.17. tiltas - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per vandens telkinį (tarp jų lieptai);
5.18. tunelis - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui po žeme, pastatais, vandens telkiniais;
5.19. tvartas - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, skirtas gyvuliams (paukščiams) laikyti (auginti);
5.20. vidaus vandenų uostas (prieplauka) - vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija, kurių ribos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.11, 4.21];
5.21. uosto infrastruktūra - hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių statinių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas [4.11];
5.22. uosto suprastruktūra - laivų krovos statinių ir įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai [4.11];
5.23. viadukas - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje.

IV. STATINIŲ RŪŠYS PAGAL NAUDOJIMO PASKIRTĮ

6. Yra dvi pagrindinės statinių rūšys [4.2]:
6.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
pastatai. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai.
Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t.t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus.
Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes:
6.1.1. gyvenamuosius pastatus;
6.1.2. negyvenamuosius pastatus;
6.2. inžineriniai statiniai. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes:
6.2.1. susisiekimo komunikacijas;
6.2.2. inžinerinius tinklus;
6.2.3. kitus statinius.

V. GYVENAMIEJI PASTATAI

7. Gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą skirstomi į pogrupius:
7.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) - skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis;
7.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) - skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius 7.1 punkto reikalavimus;
7.3. gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus [4.3];
7.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai) - skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).
Įvairių socialinių grupių asmenims gyventi skirti pastatai turi būti specialiai pritaikyti šiam tikslui (statybos, rekonstravimo ar remonto metu) ir atitikti šią sritį reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų keliamus jiems reikalavimus.

VI. NEGYVENAMIEJI PASTATAI

8. Negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius:
8.1. viešbučių paskirties pastatai. Reikalavimus šio pogrupio pastatams nustato Statybos įstatymas [4.2], Turizmo įstatymas [4.4] ir kiti teisės aktai. Trumpalaikio (viešbučio tipo) apgyvendinimo pastatų pogrupiui priskiriami šie pastatai [4.4]:
8.1.1. viešbutis - apgyvendinimo paslaugas teikti skirtas (pritaikytas) pastatas (ar jų grupė) su specialiai suplanuotomis patalpomis - kambariais (numeriais) ir bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat inžinerine įranga bei kita reikiama įranga apgyvendinimo paslaugoms teikti. Viešbutis turi turėti ne mažiau kaip 10 vienviečių ir (ar) dviviečių kambarių (numerių);
8.1.2. motelis - viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti apgyvendinimo paslaugas, turintis geras autotransporto privažiavimo sąlygas ir pritaikytas papildomai teikti transporto priemonių saugojimo bei aptarnavimo (autoserviso) paslaugas. Motelis turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius);
8.1.3. svečių namai - viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti. Svečių namai turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius);
8.2. administracinės paskirties pastatai - pastatai (ar jų grupės) (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai), skirti administravimo veiklai, kuria užtikrinamas valstybės, vietos savivaldos ar įmonės konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, projektų rengimas, raštvedybos tvarkymas ir pan.), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus administravimo ar kitos veiklos uždavinius.
Gamybiniame, prekybos ar kitos paskirties pastate gali būti įrengtos administracinės ar kitos paskirties patalpos, nekeičiant pastato pagrindinės paskirties;
8.3. prekybos paskirties pastatai - skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.);
8.4. paslaugų paskirties pastatai - skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai [4.13];
8.5. maitinimo paskirties pastatai - skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai [4.13];
8.6. transporto paskirties pastatai - skirti transporto reikmėms - susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kiti pastatai) [4.13];
8.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
garažų paskirties pastatai - pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių, autobusų garažai, lokomotyvų vagonų ir troleibusų depai, orlaivių angarai, atviros ar uždaros požeminės, antžeminės automobilių saugyklos, elingai ir pan.
8.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
gamybos ir pramonės paskirties pastatai - gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Kūrybinės dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriskiriamos gamybos ir pramonės paskirties pastatų pogrupiui;
8.9. sandėliavimo paskirties pastatai - pastatai, kurių tiesioginė paskirtis - ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti;
8.10. kultūros paskirties pastatai - skirti kultūros reikmėms: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kiti pastatai;
8.11. mokslo paskirties pastatai - skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai;
8.12. gydymo paskirties pastatai - skirti gydymo reikmėms; juose teikiama medicinos pagalba sergantiems žmonėms ar gyvūnams, jie ten prižiūrimi (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų pastatai ir kiti);
8.13. poilsio paskirties pastatai - skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami:
8.13.1. turizmo centrai - apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti (skirti) statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse [4.4];
8.13.2. poilsio namai - pastatas ar pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti trumpalaikiam apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims [4.4];
8.13.3. jaunimo nakvynės namai - apgyvendinimui pritaikyti pastatai, kuriuose sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius [4.4];
8.13.4. kempingų pastatai - apgyvendinimo paslaugoms teikti skirti mobilūs (laikini) ar stacionarūs pastatai (nameliai), esantys apgyvendinimo paslaugoms teikti suplanuotoje aikštelėmis ir įrengtoje teritorijoje (kempinge), kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose (laikinuose) ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms parkuoti [4.4];
8.13.5. kaimo turizmo pastatai - tai turistams apgyvendinti pritaikyta sodyba ar atskiri pastatai (atitinkantys kaimo turizmo paslaugos teikimo sąlygas), esantys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;
8.13.6. medžioklės nameliai - trumpalaikiam apgyvendinimui pritaikyti pastatai, skirti medžiotojų apgyvendinimo bei kitiems poreikiams tenkinti;
8.13.7. kiti pastatai, atitinkantys poilsio (rekreacinių) pastatų apibrėžimą ir nepriskirti kitoms pastatų grupėms (pogrupiams);
8.14. sporto paskirties pastatai - skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai [4.13];
8.15. religinės paskirties pastatai - skirti religiniams tikslams: bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti pastatai [4.13];
8.16. specialiosios paskirties pastatai - skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) [4.13];
8.17. pagalbinio ūkio paskirties pastatai - tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes:
8.17.1. sandėlis (žr. 8.9 punktą);
8.17.2. garažas - pastatas, skirtas automobiliams, traktoriams, motociklams ir jų priekaboms laikyti;
8.17.3. dirbtuvės - pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai;
8.17.4. pirtis (sauna) - pastatas arba patalpa su pagalbinėmis patalpomis ar be jų, skirta higienos poreikiams tenkinti. Pirtyje (saunoje), be kaitinimosi patalpos (garinės), gali būti įrengta persirengimo patalpa, dušinė ar prausykla, prieangis (tambūras), kieto kuro sandėlis (malkinė), baseinas;
8.17.5. kieto kuro sandėlis (malkinė) - statinys (pastatas) ar patalpa, skirta kieto kuro (malkų, anglies, durpių) laikymui (sandėliavimui). Kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys;
8.17.6. vasaros virtuvė - vieno aukšto pastatas, skirtas maistui gaminti, kurio užstatytas plotas - ne didesnis kaip 25 m-2. Vasaros virtuvėje gali būti įrengta maisto gaminimo patalpa, valgomasis ir maisto produktų sandėlis;
8.17.7. tvartas;
8.17.8. šiltnamis - dengtas daržas augalams auginti;
8.17.9. daržinė - pastatas pašarui, javams ir kt. laikyti;
8.17.10. lauko tualetas - išvietė su išgriebimo duobe bet kurios paskirties žemės sklype. Lauko tualetas yra gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato priklausinys ir gali būti pastatytas kaip atskiras pastatas;
8.17.11. pavėsinė (altana) - nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio;
8.17.12. kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms;
8.18. kitos (fermų) paskirties pastatai. Fermų paskirtis gali būti tikslinama, atsižvelgiant į juose laikomus gyvulius, žvėris ir paukščius (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir pan.);
8.19. kitos (ūkio) paskirties pastatai, skirti žemės ūkiui tvarkyti:
8.19.1. daržinė (žr. 8.17.9 punktą);
8.19.2. svirnas - pastatas, skirtas grūdams laikyti;
8.19.3. garažas (žr. 8.7 punktą);
8.19.4. kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms;
8.20. kitos (šiltnamių) paskirties pastatai:
8.20.1. šiltnamis (žr. 8.17.8 punktą);
8.20.2. žiemos sodas (oranžerija) - šiltnamis auginti pietų kraštų augalams ar gėlėms, daržovėms;
8.20.3. kiti pastatai, skirti augalams auginti;
8.21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
kitos (sodų) paskirties pastatai - pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo namai ir kiti statiniai) [4.15];
8.22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
kitos paskirties pastatai (lošimų namų pastatai ir pan.) - kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų pastatų grupių (pogrupių).

VII. SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS

9. Susisiekimo komunikacijos skirstomos į pogrupius:
9.1. keliai - inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme [4.5].
Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į:
9.1.1. valstybinės reikšmės kelius, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į [4.5]:
9.1.1.1. magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai;
9.1.1.2. krašto kelius. Jie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;
9.1.1.3. rajoninius kelius. Tai keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu;
9.1.2. vietinės reikšmės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui, skirstomi į [4.5]:
9.1.2.1. viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paveldo objektus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
9.1.2.2. vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių statinių ir įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Saugomose teritorijose gali būti nutiesti (pastatyti) visi 9.1.1 ir 9.1.2 punktuose išvardyti keliai;
9.2. keliai (gatvės) - keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą [4.5];
9.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
geležinkelio kelias - inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai), kiti inžineriniai įrenginiai [4.6].
Pagal paskirtį geležinkelio keliai skirstomi į:
9.3.1. viešoji geležinkelių infrastruktūra - Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra [4.6], skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti - keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti [4.6];
9.3.2. privažiuojamieji geležinkelio keliai - krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungti su viešąja geležinkelių infrastruktūra 4.6.];
9.4. oro uostų (aerodromų) statiniai - oro uostų (aerodromų) kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai, peronai, orlaivių stovėjimo ir specialiosios aikštelės, skrydžių valdymo statiniai, radiotechniniai, elektros apšvietimo, signalinių žiburių ir kiti oro uostų (aerodromų) įrenginiai;
9.5. vandens uostų statiniai - jūrų ar upių uostų krantinės, dokai, prieplaukų statiniai, molai, užtveriamosios dambos ir šalivagės [4.13];
9.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
kiti transporto statiniai - tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, pralaidos, lynų keliai, atraminės sienutės, praginos, triukšmą slopinančios sienutės, gyvūnijos atitvarai, iešminės pervados, platformos, pervažos, užtveriamieji statiniai ir įrenginiai, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos (išskyrus nurodytus 9.1 ir 9.3 punktuose).

VIII. INŽINERINIAI TINKLAI

10. Inžineriniai tinklai. Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į šiuos pogrupius:
10.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
naftos tinklai - magistraliniai naftotiekiai ir (ar) produktotiekiai; skirstomieji naftos ir naftos produktų vamzdynai (naftai ar naftos produktams perkrauti ir (ar) transportuoti iki technologinių įrenginių); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir1 saugyklos [4.7].
10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
dujų tinklai (dujotiekis):
10.2.1. perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis) - aukšto slėgio vamzdynai dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų įrenginių (SGD) sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių įskaitytinai, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti [4.9];
10.2.2. skirstymo sistema (skirstomasis dujotiekis) - žemo slėgio vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių, pristatyti iki vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti [4.9];
10.2.3. suskystintų gamtinių dujų įrenginiai ir (arba) gamtinių dujų saugyklos ir kt.[4.9];
10.2.4. vartotojo sistema - vartotojo žemės sklype ar nekilnojamame daikte įrengti vamzdynai dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms [4.9];
10.21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
suskystintų naftos dujų sistema: skirstomieji dujotiekiai - vamzdžių sistema nuo suskystintų naftos dujų talpyklų (rezervuarų, balionų įrenginių) iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio; suskystintų naftos dujų įrenginiai (išskyrus transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius - degalines) [4.21];
10.3. vandentiekio tinklai (iš jų karšto vandens tinklai):
10.3.1. magistraliniai tinklai (vandentakiai) - skirti tiekti vandenį iš vandenviečių arba iš vieno rajono į kitą, arba į grupę įmonių bei atskirą įmonę. Magistralinis tinklas (vandentakis) - vamzdynas, kuris nemažesniame negu 500 m ilgyje neturi atšakų arba atšakos yra nemažesnės kaip 250 mm skersmens. Vandentakiai turi būti su vandens išleistuvais, orlaidžiais ir sklendėmis, suteikiančiomis galimybę atjungti arba perjungti nedidesnius kaip 500 m ilgio tinklo tarpus. Sklendės gali būti šuliniuose, kamerose ir požemyje. Vandens išleidimą rekomenduojama įrengti į atskirus šulinius;
10.3.2. skirstomieji tinklai - vamzdynai vandeniui iš magistralinio vandentiekio pristatyti iki įvadinių tinklų, taip pat inžinerijos statiniai, įrenginiai bei priemonės šiems vamzdynams funkcionuoti;
10.3.3. įvadiniai tinklai - tinklai, jungiantys skirstomuosius tinklus su vartotojų sistemomis;
10.4. šilumos tiekimo tinklai - statinių ir įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų elementų, kuriais šilumnešis (termofikacinis vanduo, garas ir pan.) iš šilumos šaltinio tiekiamas ir skirstomas vartotojams. Šilumos tiekimo tinklai skirstomi į [4. 17]:
10.4.1. magistralinius, einančius nuo šilumos šaltinio iki kiekvieno mikrorajono arba kvartalo, taip pat iki vartotojų centrinių šilumos punktų;
10.4.2. skirstomuosius - nuo magistralinių tinklų iki pastatų įvadinių tinklų;
10.4.3. pastatų įvadinius tinklus - nuo skirstomųjų (arba magistralinių) tinklų iki vartotojų individualių šilumos punktų;
10.5. nuotekų šalinimo tinklai. Nuotekų šalinimo tinklus sudaro:
10.5.1. nuotekų surinkimo tinklai:
10.5.1.1. nuotekų kolektoriai - 300 mm ir didesnio skersmens tinklai, į kuriuos suteka nuotekos iš rinktuvų;
10.5.1.2. nuotekų rinktuvai - tai gatvių ir kvartalų tinklai. Į juos jungiami išvadai iš pastatų. Jų skersmuo yra nuo 150 iki 250 mm;
10.5.1.3. nuotekų išvadai - tai tinklai, skirti nuotekų pašalinimui iš pastatų ir įmonių;
10.5.2. nuotekų slėginiai tinklai - slėginės linijos nuo nuotekų siurblinių, diukeriai per vandens telkinius ar daubas, derivacinės linijos ir kiti tinklai, kuriais nuotekos teka, užpildydamos visą tinklo skerspjūvį;
10.5.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
drenažo tinklai;
10.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
elektros tinklai [4.7, 4.8, 4.14]:
10.6.1. elektros tinklai iki 400 kV įtampos;
10.6.2. elektros tinklai iki 110 kV įtampos;
10.6.3. elektros tinklai iki 35 kV įtampos;
10.6.4. elektros tinklai iki 10 kV įtampos;
10.6.5. žemosios įtampos elektros tinklai;
10.6.6. transporto (troleibusų, tramvajų) kontaktiniai tinklai;
10.6.7. kiti inžineriniai statiniai;
10.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
elektroninių ryšių infrastruktūra [4.12-1] - linijos, vamzdynai, kabeliai, kanalai, kolektoriai, perdavimo bokštai, stiebai ir kita;
10.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
kiti inžineriniai tinklai - kiti nenurodyti inžineriniai tinklai (technologiniai vamzdynai, kolektoriai, apžvalgos kameros ir kt.).

IX. KITI STATINIAI

11. Hidrotechnikos statiniai - statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti [4.10]. Hidrotechnikos statiniai yra šie:
11.1. užtvankos - hidrotechnikos statiniai, pertveriantys upę ar kitokią vandentėkmę ir pakeliantys joje vandens lygį. Statomos gruntinės (žemių, akmenų), betoninės, gelžbetoninės, sintetinių ir kt., taip pat mišrių medžiagų užtvankos;
11.2. dambos - hidrotechnikos statiniai, skirti vietovei nuo apsėmimo, užtvindymo bei patvenkimo saugoti, vandens tėkmei nukreipti, dirbtiniam vandens objektui šalia vandentėkmės sudaryti;
11.3. hidroelektrinių, hidroakumuliacinių elektrinių, siurblinių hidrotechnikos statiniai;
11.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
vandens pralaidos - hidrotechnikos statiniai vandeniui praleisti (vandens pertekliaus pralaidos, vandens išleidimo pralaidos ir pan.);
11.5. vandenviečių statiniai ir nusodintuvai:
11.5.1. vandenvietės statiniai - skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse;
11.5.2. nusodintuvas - didelis rezervuaras skendinčiosioms medžiagoms nusėsti. Dažnai jame įrengiami grandikliai nuosėdoms stumti rezervuaro dugnu į šalinimo vietą;
11.6. kanalai - dirbtinė atvira taisyklingos formos vaga (perkasa) vandeniui be slėgio tekėti; dirbtinis vandentakis, dažniausiai daromas upėms, ežerams arba jūroms sujungti, neretai tinkamas laivybai; paprastai kanalų tėkmė lėta, beveik nesimaišanti;
11.7. krantosaugos statiniai - hidrotechnikos statiniai krantui nuo paplovimo ir nuvirtimo apsaugoti;
11.8. žuvininkystės statiniai - dažniausiai tai tvenkiniai bei jų aptarnavimui skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti bei auginti;
11.9. tvenkiniai - upės vagoje arba žemės paviršiaus įdauboje, iškasoje, pylimų apsuptame plote įrengti naudojant hidrotechnikos statinius vandens telkiniai [4.10];
11.10. laivininkystės statiniai - vidaus vandenų uostų statiniai, prieplaukos, kiti hidrotechnikos ir navigacijos statiniai bei jūrų uostų infrastruktūra, akvatorija, suprastruktūra;
11.11. jūros naftos ir dujų gavybos statiniai - statiniai, skirti naftos ir dujų gavybai iš jūros dugno;
11.12. akvedukai - tai latakai, kuriais vanduo prateka virš natūralių arba dirbtinių kliūčių, pastovių ar laikinų vandentakų. Iš esmės pagal konstrukciją - tai tiltai, kurių atramos laiko specialius latakus ir juose tekančio vandens sunkį;
11.13. bunos - neaukšti, per potvynius dažniausiai apsemiami, trapecinio skerspjūvio upių vagotvarkos bei jūrų krantotvarkos statiniai iš grunto, akmenų, žabų ir kitų medžiagų, nutiesti į jūrą ar upę 70-110-0 kampu;
11.14. kiti statiniai, atitinkantys hidrotechnikos statinių požymius, išvardytus 11 punkte, iš jų melioracijos statiniai.
12. Sporto paskirties inžineriniai statiniai - sporto aikštynai bei stadionai, kurie nėra pastatai, naudojami žaidimams atvirame ore, skirti sporto ir kūno kultūros reikmėms (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui, taip pat mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kita).
13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 (nuo 2009 m. balandžio 1 d.) (Žin., 2009, Nr. 35-1350) redakcija
Kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių) (fortai, bunkeriai, šaudymo tirai, stebėjimo bokštai, sąvartynai, šachtiniai šuliniai, tvoros, rampos, pavėsinės (pagal konstrukciją priskiriamos inžineriniams statiniams), stoginės, lauko baseinai, atraminės sienutės, voljerai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios rūšies statiniai [4.2] (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai).

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įst